prieraikštis

príeraikštis sm. (1) 1. Dg žr. 1 prieraišas 1: Uždėk ten príeraikštį – matai, kad vėjas šiaudus draiko Drs. Pritašyk prieraikščių, ba jau neturim Žln. 2. stora virvė: Gruzindami vagonus rišėm balkius prieraikščiu Vlk.